Ką reiškia tvarkyti namus, kuriuose gyvena maži vaikai?

O ši istorija prasidėjo irgi senokai. (Čia tęsiu mintį po paskutinį skaitinuko apie Tiesos sakymą.)
Kol po savo stogu turėjau vieną vaiką ir buvome du suaugę žmonės po tuo pačiu vienu stogu, mano namai dažniausiai atrodydavo visai tvarkingai. Na, bent jau jėgų susirinkti žaislus ir n-ąjį kartą išvalyti išpiltą gėrimą ant žemės tikrai būdavo jėgų ir ukvatos...
Paskui turėjom du vaikus. Ir gyvenom dideliame nuomojamame bute, kurio švarą nuolat kas nors patikrindavo... Noriu nenoriu tekdavo tvarkytis kiekvieną dieną, pan. nuo 9 iki 10 val. ryto.
Aha, ir paskui sulaukėm trečio berniuko. Kai gimė Teodoras, Benjaminui dar nebuvo dviejų metukų. Ir tokia proga, mūsų artimi draugai nusprendė mums padaryti dovaną ir suorganizavo man pagalbininkę namuose.
Taigi, kai aš išvesdavau visus mažiukus į žaidimų aikštelę kieme, grįždavau namo tik tada, kai ji jau viską būdavo sutvarkius. Ir turbūt niekada gyvenime nepamiršiu to vieno karto, kai aš šiaip ne taip "sutempiau" visus namo. Kadangi kelių mėnesių kūdikis dažniausiai neturi jokio gebėjimo palaukti, kai nori valgyti, aš visų pirma turėjau juo pasirūpinti. Kai jau nuraminau mažiuką, užėjau į savo ką tik, KĄ TIK, švariausiai išplautą virtuvę. Viskas taip kvepėjo ir buvo sudėliota savo vietose... Ir tada pamačiau TAI ! Benjaminas, nebūdamas nei dviejų metų, užsilipęs ant taburetės prie spintelės bando gerti vyšnių kompoto iš viso stiklainio... Dar po sekundės visas tas kompotas jau varvėjo per švariosios spintelės kraštus ant mano ką tik išplautų, kvepiančių grindų...
Tikrai niekada nepamiršiu apmaudo, kurį jaučiau po to ...
Panašiai ir vakar man atsitiko.
Man labai patinka, kur nors dingti iš namų šeštadienio rytą. Dar iš savo vaikystės dienų prisimenu visus tuos šeštadienius, kai reikėdavo tvarkytis namus. Tai tiesiog įaugę į kraują!!! Ir tada vieną dieną, mano draugė Jurga M. pakišo puikią mintį. Kadangi ji pati augina penkis vaikus, ji visad sakydavo, kad pats geriausias dalykas tiesiog dingti iš namų šeštadienio rytą. Nuo to laiko, pasitaikius progai, stengiuosi taip ir padaryti.
Taigi, aš vakar dingau iki pat pietų, tai grįžusi namo jaučiausi pailsėjusi ir prasiblaškiusi, kad galėčiau imtis namų ruošos darbų. Vaikus išsiunčiau į kiemą, mažiuką paguldžiau miegot, ir tvarkiaus, tvarkiaus, tvarkiaus...
Tada, jau beveik visai vakare, kai nebeturėjau jėgų ruošti vakarienės, vyras nusprendė pasisotinti šprotais.
Jis, žinoma, visos skardinės neįveikė - paliko man. O mano dabar toks skonis: tai noriu, tai nenoriu. Suvalgiau kelias žuvytes ir pasidarė bloga... Palikau ta vieną paskutinę plaukiojančią aliejuje...
Grįžo vaikai iš lauko - pavargę, murzini, alkani... Ir ką manot, vėl Benjaminas, taikėsi ir taikėsi prie tų šprotų. Jau mačiau, kad bus blogai, bet tiesiog nespėjau atimti skardinės, o aliejus jau liejosi per kraštus stalo, ant vaiko marškinėlių, kelnių, ant mikštu gobelenu aptrauktos kėdės (kurią kaip tik buvau nusiurbusi specialiu siurbliu) ir t.t... SIAUBAS!
Ar gali būti, kas blogiau už šprotų aliejaus kvapą po visą namą ??? nėščiai moteriškei??? kelias dienas iš eilės??? Tokiomis dienomis pagalvoju, kad daugiau iš vis nebesitvarkysiu. Niekada! Nu bet negaliu, vistiek juk reikia tvarkytis. Kaip tai padaryti su tokia krūva mažų vaikų???
Man svyra rankos dėl namų tvarkymosi... O kaip jūs, mamytės, tvarkotės su savo mažyliais?
Kai gausiu kokį gerą atsakymą, būtinai parašysiu. :)

 Pabaigai, siūlau nedidelį konkursėlį. Siūlau bandyti atpažinti mūsų vaikiukus - kuris yra kuris?

Nr. 1 Kas taip sugebėtų?

Nr. 2 Kas čia toks?

Nr. 3 O kas čia?