Man labai patinka ši, vaikams pritaikytoje Biblijoje, papasakota istorija. Norėčiau, kad ji taptų mano gyvenimo dalimi. Noriu dalyvauti dangiškoje puotoje tiek čia, žemėje, tiek danguje.
Gražaus jums advento!
Kartą į svečius Jėzų pakvietė labai turtingas žmogus. Kol svečiai valgė, Jėzus jiems papasakojo istoriją.
"Vienas turtuolis sugalvojo iškelti didelę puotą. Jis sudarė ilgą sąrašą tų, kuriuos norėtų matyti prie šventinio stalo, ir iš anksto išsiuntinėjo pakvietimus, kad nieko nepamirštų ir duotų svečiams laiko pasiruošti.
Jo tarnai daug dirbo, ruošdami šventę. Jie gamino gardžiausius ir įmantriausius valgius, pirko geriausią vyną... Kiekvienam svečiui buvo priskirta vieta prie turtingo stalo. Salę papuošė gėlėmis.
Kai viskas buvo sutvarkyta, šeimininkas padėkojo savo ištikimiems tarnams už tai, kad šie taip greitai ir gerai viską paruošė.
- Na, viskas tvarkoj, - pasakė jis, - laikas kviesti svečius.
Jis galvojo, kad pakviestieji, pasipuošę geriausiais savo drabužiais, nekantraudami laukia kvietimo. Bet jam teko nusivilti.
Tarnas pasibeldė į pirmojo kviestinio duris:
- Sveiki gyvi! Šeimininkas kviečia jus ateiti - viskas paruošta šventei.
- Ach, kaip apmaudu! - atsakė šis. - Tačiau šiandien aš niekaip negaliu ateiti: tik ką pirkau plotelį žemės ir einu jo apžiūrėti.
- Labai kvaila, - išeidamas pagalvojo tarnas. - Kas gi perka žemę iš anksto nepažiūrėjęs, kokia gi ji?
Atėjęs pas antrąjį kviestinį, jam pasakė:
- Mano šeimininkas prašo jus ateiti - vakarienė paruošta!
- Ne, niekaip negaliu, - atsakė šis, - aš tik ką pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti.
Kas per nesąmonė, - pagalvojo tarnas. Kaipgi galima pirkti penkias poras darbinių jaučių, prieš tai jų neišbandžius?
Po to jis pasibeldė į trečiojo kviestinio duris ir pasakė:
- Šeimininkas kviečia jus į puotą, viskas paruošta, jis nekantraudamas jūsų laukia!
- Kaip gaila! Bet aš vedžiau, ir niekaip negaliu ateiti į puotą, - atsakė šis.
- Keista, - pagalvojo tarnas, - kodėl gi negalima ateiti į svečius, jeigu jau vedęs? Ir jis išėjo.
Pagal sąrašą apėjęs visus kviestinius, tarnas grįžo pas savo šeimininką. Turtuolis stovėjo puikaus savo namo prieangyje, laukdamas svečių.
- Kurgi svečiai? - nustebęs paklausė jis tarno, kai pamatė, kad šis grįžo vienas, be svečių.
Tarnas paaiškino, kad jie visi, dėl tam tikrų priežasčių atsisakė ateiti į puotą. \
- Kokie grubūs, neišauklėti žmonės, - pasipiktino jis.
Jis įėjo į salę ir nužvelgė valgiais nukrautus stalus.
- Aš žinau, ką daryti! - pasakė jis. - Eik į miestą, - liepė jis tarnui, - apeik visas gatves ir surink čionai visus vargšus, aklus, luošus, kuriuos ten rasi. Sakyk, kad aš juos kviečiu į šventę.
Tarnas išvyko į miestą vykdyti įsakymo. Ir greitai į turtuolio namą patraukė minia vargšų, ligonių, atsiliepusių į kvietimą.
- Gerai, - tarė šeimininkas, - tačiau liko dar daug laisvų vietų. Apeik aplinkinius kaimus ir pakviesk kiekvieną, kurį sutiksi, į mano puotą.
Ir tarnas ėmėsi vykdyti įsakymą, eidamas iš kaimo į kaimą. Vargšai netikėjo savo ausimis ir skubėjo paskui jį į šventę.
- Galų gale, - pasakė Jėzus, - namas prisipildė žmonių, kurie iš tiesų džiaugėsi, kad pakviesti. Tai gi, kurie atsisakė ateiti, prarado bet kokį svetingojo šeimininko palankumą.
Taip ir su Dievo karalyste, - tęsė Kristus, kreipdamasis į tuos, kurie sėdėjo su Juo prie stalo. - Kai pats Dievas kviečia jus, skubėkite atsakyti - taip!"
Cituojama iš: Naujasis Testamentas. Biblijos pasakojimai patiems mažiausiams. Penni Frank, Leidykla Jona, 1998 m.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą