Galiu pasidžiaugti, kad baigiantis pirmam šių metų mėnesiui perskaičiau PUIKIĄ Mika Waltari knygą "Sinuhė egiptietis". Jau perskaičius pusę knygos (pan. 300 puslapių) jaučiausi gavusi tai, ko labai tikėjausi iš šios knygos. Bet, norint iš tiesų ją įveikti, reikėjo perskaityti dar tiek pat.
Supratau, kad Waltari yra nuostabus evangelistas. Visose jo knygose yra netiesiogiai rodoma pasauliui, kad nėra kito dievo, tik tas vienintelis VIEŠPATS, kuris yra gyvas, nematomas, gailestingas ir teisus.
Šioje knygoje Waltari pasakoja apie senovės Egipto, Sirijos, Kretos, Mitanijos ir hetitų religiją bei kasdieninį gyvenimą. Pradėjau įdėmiau žiūrėti, ką vaizduoja egiptietiški paveiksliukai...
Kaip įprasta išsirašiau kelias citatas, kuriomis dalinuosi su visais:
p. 14
"Ne tas yra turtingas, kuris turi aukso ir sidabro, o tas, kuris pasitenkina mažu."
p. 109
Sinuhė, visas išvargęs, sužalotas, viską praradęs, netgi tėvų kapavietes pardavęs guli prie Nilo nendryne. Šalia jis pamato būtybę, be akių, nupjauta nosimi ir ausimis (taip egiptiečiai bausdavo vergus už visokius nusikaltimus). Nors gydytojas Sinuhė pats nuskurdęs ir apimtas kaltės, jis sako tam vargšui:
- Papasakok man apie tau nutikusią neteisybę, kad galėčiau drauge su tavimi sielvartauti."
p. 554
"Žmonės vienodi - visi į pasaulį ateina nuogi, žmogaus širdis - vienintelis juos skiriantis matas. Žmogaus negalima matuoti vien odos spalva, jo kalba, žmogaus negalima matuoti jo drabužiais ir papuošalais, negalima matuoti jo skurdu ir turtu, o vien jo ŠIRDIMI. Todėl, geraširdis žmogus vertesnis už blogą ir teisybė vertėsnė už skriaudą - nieko kita nežinau, tai visa mano išmintis."
Aš tikrai myliu knygas!
Vita
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą