Vakar praleidau puikų vakarą. Viena mano draugė, besilaukianti antro vaikelio, pakvietė mane į naują spektaklį (http://idioteatras.lt/index.php?page=sa-kalba-mamos).
Spektaklyje vaidina 6 mamos, kiekviena skirtingai patyrusi motinystės džiaugsmus ir vargus.
Sunku viską papasakoti, bet pradėsiu nuo pradžių...
Dar gerokai prieš septynias, į Spaudos rūmus pradėjo plūsti MOTERYS. Vienos su pilvukais, kitos su draugėmis, kokia viena iš šimto su savo vyru... Mano mintyse nuolat sukosi mintis: "Tikras moterų paradas". Prisipažįstu, seniai kada mačiau tiek daug moterų vienoje vietoje. Pasipuošusios, pasipusčiusios, pasidažiusios, pabėgusios, parbėgusios... Visos laimingos, visos patenkintos.
Visame būryje sutikau dar dvi savo buvusias grupiokes su gražučiais, apvalučiais pilvukais!
Vos tik prasidėjo spektaklis, supratau, be reikalo ir aš pasidažiau su beveik ušdžiuvusiu tušu... Jau per pirmas 10 minučių teko braukti ašaras. Taip ir valiausi tas ašaras - kartais iš juoko, kartais iš liūdesio ar susijaudinimo... Ir nuolat lydėjo mintis, kad beveik viską, ką jos kalba ir rodo scenoje vyksta mano kasdienybėje.
Nepasakyčiau, kad spekytaklis pasižymi didele menine verte - vaidybos imantrumais ar žodžio meistriškumu. Pabaigoje net pagalvojau, kad visa tai patiriu namie, o jeigu dar ir teatre tas pats...
Iš kitos pusės, labai aiškiai suvokiau, kad aš ne viena! ne viena tokia pikta! tokia pavargusi! tokia praradusi SAVE! Ir kitos - VISOS - pasaulio mamos išgyvena sunkias akimirkas, po kurių visada ateina atsiprašymas, apkabinimas, meilė... (Kaip tik prisiminiau vieną frazę: "Kodėl pyktis būna toks garsus, o meilė tokia tyli?")
Spektaklis dviejų dalių, tai yra progos ir su tomis draugėmis dar aptarti ginekologus, gimdyklas bei vaiko vardų ir sauskelnių firmos pasirinkimo galimybės.
Pabaigai, galiu tik dar pridurti, kad iki pilnos vakaro laimės grįžusi namo radau VISUS TRIS VAIKUS jau miegančius, o vyrą belaukiantį Manęs.
Jeigu gausite bilietus, leiskite sau pasijuokti ir paverkti kartu su kitu dideliu būriu mamų.
man net skaitant sia tavo zinute isbego asara, tai ka jau kalbeti jei nueiciau paziuret sio spektaklio??
AtsakytiPanaikintiLabai cia graziai parasei :) Visada smagu aptikti kad tu ne vienas ir kad yra bendraminciu ar kitokia bendruomene kuriai priklausai. sako tai vienas is pagrindiniu kiekvieno zmogaus poreikiu - butent priklausyti kazkokiai bendruomenei...
AtsakytiPanaikintiVita,tikrai l.idomu skaityti tavo ispudzius ir pamastymus...o tavo berniuku nuotrauka tokia ypatinga!kaip ir buvimas triju sunu motina:)
AtsakytiPanaikintiir man pazistamas tas puikus ramybes jausmas, grizus namo rasti vaikus sumigdziusi vyra, belaukainti manes...:)po mano jaukaus pasibuvimo moteru draugijoje...
Sveika, Vita,
AtsakytiPanaikintiNa aš beskaitydama tavo pasakojimą taip pat susigraudinau...:) Kokią neįtikėtiną dovaną tavy atradau - labai gražiai dėlioji mintis, mane taip įtaukė šis pasakojimas, kad pamaniau - skaitau knygą apie mamos dieną...
Aš iš visos širdies tavim žaviuosi ir stebiuosi: iš kur tiek talentų - tik iš Dievo...
iš kur tiek jėgų - tik iš Jėzaus...
iš kur tiek idėjų - tik iš pačio išradingiausio Pasaulio Kūrėjo.
Aš tau paslaptį pasakysiu, dažnai pagaunu save mąstant, kad lygiuojuos į tave...arba noriu kažką daryti, kad tau patikčiau :))))ir kai kas nors nesigauna, nuliūstu.
Todėl man šie metai bus mano tapatybės paieška Jėzuje Kristuje.
Myliu labai.