Svetingumas II

Man labai patinka ši, vaikams pritaikytoje Biblijoje, papasakota istorija. Norėčiau, kad ji taptų mano gyvenimo dalimi. Noriu dalyvauti dangiškoje puotoje tiek čia, žemėje, tiek danguje.
Gražaus jums advento!

Kartą į svečius Jėzų pakvietė labai turtingas žmogus. Kol svečiai valgė, Jėzus jiems papasakojo istoriją.

"Vienas turtuolis sugalvojo iškelti didelę puotą. Jis sudarė ilgą sąrašą tų, kuriuos norėtų matyti prie šventinio stalo, ir iš anksto išsiuntinėjo pakvietimus, kad nieko nepamirštų ir duotų svečiams laiko pasiruošti.
 Jo tarnai daug dirbo, ruošdami šventę. Jie gamino gardžiausius ir įmantriausius valgius, pirko geriausią vyną... Kiekvienam svečiui buvo priskirta vieta prie turtingo stalo. Salę papuošė gėlėmis.
Kai viskas buvo sutvarkyta, šeimininkas padėkojo savo ištikimiems tarnams už tai, kad šie taip greitai ir gerai viską paruošė.
- Na, viskas tvarkoj, - pasakė jis, - laikas kviesti svečius.
Jis galvojo, kad pakviestieji, pasipuošę geriausiais savo drabužiais, nekantraudami laukia kvietimo. Bet jam teko nusivilti.
Tarnas pasibeldė į pirmojo kviestinio duris:
- Sveiki gyvi! Šeimininkas kviečia jus ateiti - viskas paruošta šventei.
- Ach, kaip apmaudu! - atsakė šis. - Tačiau šiandien aš niekaip negaliu ateiti: tik ką pirkau plotelį žemės ir einu jo apžiūrėti.
- Labai kvaila, - išeidamas pagalvojo tarnas. - Kas gi perka žemę iš anksto nepažiūrėjęs, kokia gi ji?
Atėjęs pas antrąjį kviestinį, jam pasakė:
- Mano šeimininkas prašo jus ateiti - vakarienė paruošta!
- Ne, niekaip negaliu, - atsakė šis, - aš tik ką pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti.
Kas per nesąmonė, - pagalvojo tarnas. Kaipgi galima pirkti penkias poras darbinių jaučių, prieš tai jų neišbandžius?
Po to jis pasibeldė į trečiojo kviestinio duris ir pasakė:
- Šeimininkas kviečia jus į puotą, viskas paruošta, jis nekantraudamas jūsų laukia!
- Kaip gaila! Bet aš vedžiau, ir niekaip negaliu ateiti į puotą, - atsakė šis.
- Keista, - pagalvojo tarnas, - kodėl gi negalima ateiti į svečius, jeigu jau vedęs? Ir jis išėjo.
Pagal sąrašą apėjęs visus kviestinius, tarnas grįžo pas savo šeimininką. Turtuolis stovėjo puikaus savo namo prieangyje, laukdamas svečių.
- Kurgi svečiai? - nustebęs paklausė jis tarno, kai pamatė, kad šis grįžo vienas, be svečių.
Tarnas paaiškino, kad jie visi, dėl tam tikrų priežasčių atsisakė ateiti į puotą. \
- Kokie grubūs, neišauklėti žmonės, - pasipiktino jis.
Jis įėjo į salę ir nužvelgė valgiais nukrautus stalus.
- Aš žinau, ką daryti! - pasakė jis. - Eik į miestą, - liepė jis tarnui, - apeik visas gatves ir surink čionai visus vargšus, aklus, luošus, kuriuos ten rasi. Sakyk, kad aš juos kviečiu į šventę.
Tarnas išvyko į miestą vykdyti įsakymo. Ir greitai į turtuolio namą patraukė minia vargšų, ligonių, atsiliepusių į kvietimą.
- Gerai, - tarė šeimininkas, - tačiau liko dar daug laisvų vietų. Apeik aplinkinius kaimus ir pakviesk kiekvieną, kurį sutiksi, į mano puotą.
Ir tarnas ėmėsi vykdyti įsakymą, eidamas iš kaimo į kaimą. Vargšai netikėjo savo ausimis ir skubėjo paskui jį į šventę.
- Galų gale, - pasakė Jėzus, - namas prisipildė žmonių, kurie iš tiesų džiaugėsi, kad pakviesti. Tai gi, kurie atsisakė ateiti, prarado bet kokį svetingojo šeimininko palankumą.

Taip ir su Dievo karalyste, - tęsė Kristus, kreipdamasis į tuos, kurie sėdėjo su Juo prie stalo. - Kai pats Dievas kviečia jus, skubėkite atsakyti - taip!"

Cituojama iš: Naujasis Testamentas. Biblijos pasakojimai patiems mažiausiams. Penni Frank, Leidykla Jona, 1998 m.

Prayer. Does it make any difference?

Taigi, dar viena knyga.

Dar vienas geras būdas pažinti pasaulį, pažinti Dievą ir pažinti žmogų.
Philip Yancey knygą "PRAYER. Does it make any difference?" jau senokai gavome dovanų. Teisingiau pasakius, Artūras beveik jos išsiprašė iš užsieniečių poros, kuri buvo vienai nakčiai apsistojusi mūsų namuose. Tada dar gyvenome Vilniaus senamiestyje. Dažniausiai jis pradeda taip: "Prašau, papasakokite man, kas naujo ant Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos knygynų lentynų." Ta naujausia pasaulinio rašytojo knyga taip ir liko ant mūsų lentynos.

Grįžtant prie knygos, nieko daugiau šiame straipsnelyje nedarysiu, o tik girsiu, girsiu, girsiu.

• Puiki knyga.
• Puikus balansas tarp įvairiausių krikščioniškos maldos tradicijų (Rytų (Rusijos, Nepalo, Kinijos) ir Vakarų (JAV, Kanados).
• Puikus balansas tarp įvairiausių krikščioniškų denominacijų (katalikų, stačiatikų, evangelikų ir bet kurių kitų, kurie kada nors tik rašė apie maldą ir ką praktikavo).
• Puiki pusiausvyra tarp autoriaus asmeninio patyrimo ir pasauliui seniai žinomų maldos klasikų.
• Puikus autoriaus gebėjimas NIEKO NEPATARTI, NIEKO NESIŪLYTI, NIEKO NEKTRITIKUOTI IR NIEKO NEVERTINTI.

Kaip tai įmanoma padaryti per visus knygos 320 psl., man lieka paslaptis. Ne veltui autorius jau yra išleidęs beveik 20 pasaulinio garso knygų labiausiai krikščionims rūpimomis temomis - Kur yra Dievas, kai man skauda? (Where is God when it Hurts?), Disappointment with God, The Jesus I Never Knew, What`s so Amazing About Grace ir t.t...

Knygą sudaro 5 dideli skyriai, kuriuose galite rasti mintis, pavyzdžius bei gerą Biblijinį pamatą šiomis temomis:

1. Keeping company with God
2. Unraveling the mysteries
3. The Language of prayer
4. Prayer dilemmas - pats geriausias, mano nuomone, skyrius
5. The practice of prayer

Skaitydama dažnai susigraudindavau, nes kiekvienas smulkesnis skyrius iliustruotas labai realiais labai realių žmonių asmeniniais pasakojimais-išgyvenimais. Tai mane lietė labiausiai.

Pasimėgavimui įkeliu vieną citatą iš skyriaus apie mano negebėjimą susikaupti ir melstis tyloje.
p. 186 Autorius John Donne, XVII a.
"I throw my selfe downe in my chamber, and call in and invite God and his angels thither. And when they are there, I neglect God and his Angels, for the noise of the Flie, for the rattling of a Coach, for the whining of a Doore... A memory of yesterdays pleasures, a fleare of tomorrows dangers, a straw under my knee, a noise in mine eare, a light in mine eye, an any thing, a nothing, a fancy, a Chimera in my brain troubles me in my prayers."

Knyga išleista 2006 m., by Zondervan http://www.zondervan.com/

Apaštalo malda

Jau seniai reikėjo kažką parašyti šiame dienoraštyje. Tik, kad niekas neateina į galvą... Nebent galiu papasakoti apie tai, kad mano turimi puodai tapo per maži ir kad juose gaminamo maisto nebeužtenka net vienai dienai. O namo įrengimo darbai vyksta po truputį, bet ir tai nuo manęs nepriklauso... O pavasarinės vaikų slogos, atrodo, tęsiasi amžinybę!!!!

Taip ir eina dienos, viena po kitos, kaip laikroduko padalos...

Na, bet šiandien Viešpats atgaivina mane siųsdamas galingą ištrauką iš laiško Efeziečiams:

"(14) Dėl to aš klaupiuosi prieš Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą, kad iš savo šlovės lobio suteiktų jums stiprybės jo Dvasios galia sutvirtinti jumyse vidinį žmogų, kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, idant būtumėte pripildyti visos Dievo pilnybės.
O tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome, jam tebūna šlovė Bažnyčioje ir Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! Amen."

Linkiu šią savaitę ir jums tokios visa apimančios, nuostabios Dievo malonės!