"Kaip vaivorykštė, pasirodanti lietaus dieną debesyse, buvo jį gaubianti pašvaistė. Tai buvo Viešpaties šlovės panašumo reginys. Pamatęs, parpuoliau veidu žemėn ir išgirdau kalbant."
Ir kažkodėl man po šių žodžių atėjo į mintis kita Naujojo Testamento eilutė:
"Kas pasilieka manyje, tas neša gausų vaisių."
Niekaip kitaip nebus. Jeigu neliksiu medyje giliai įsišaknijusi, nebus nei vaisių nei žalumos.
O jeigu kartais ir stengiuosi prie jo prisiliesti ir gauti gyvojo vandens iš gilių šaltinių, tai vistiek neužtenka to trupučio, kad duočiau vaisių, o dažniau tai tik dar labiau nuskurstu...
Dieve, padėk man pamatyti vaivorykštę pro debesis ir padėk man pasilikti Tavyje, kad duočiau gausų derlių.
Du meksikiečiai gražiai draugauja....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą